Subobjektyvus Blogas apie Futbolą

Ne visada pavykdavo šiam turnyrui skirti tiek dėmesio, kiek jis nusipelno, bet sezono gale verta parašyti ir apie jį.

GK Courtois Atletico

Jau tradicija tampa, kad Atletico randa jauną genialų vartininką. Nepaisant jaunystės ir mažos patirties, jis viso turnyro metu demonstravo labai solidų žaidimą. Vienintelis skirtumas nuo de Gea, kad už jį Atletico pinigų negaus. Chelsea bosai gali trinti rankas, rado puikų žaidėją, kuris ateityje galės pakeisti Čech.

LB Luis Felipe Atletico

Sužaidė puikų sezoną. Puikiai įsipaišė į trenerio schemas, nuolat buvo aktyvus kuriant atakas. Tiesiog šiuolaikinio krašto gynėjo etalonas.

CB Godin Atletico

Turbūt gerai padarė, kad nepersikėlė vasarą į Chelsea. Dabar ir taip labai solidi jo kaina turėjo dar smarkiau pakilti. Viena iš pagrindinių Atletico sėkmingos gynybos paslapčių yra Godin.

CB Papadopoulos Schalke

Graikai savo gynybiniais sugebėjimais garsėjo mažiausiai nuo 2004. Naujoji karta galimybėmis nenusileidžia. Jaunasis graikas sužaidė puikų sezoną ir pretenduoja ateityje tapti vienu geresnių CB Europoje.

RB Iraola Athletic

Vienas iš baskų lyderių šiame sėkmingame jų žygyje stebinant Europą. Visada aktyvus puolime ir beveik nedarantis klaidų gynyboje. Vėlokai atsiskleidė, bet tikimybė rasti naują gerą klubą tikrai išaugo. Klausimas, ar jis to norės.

DM Gabi Atletico

Tokioje komandoje sunku jį būtų pavadinti žvaigžde, bet su savo darbu susitvarkė fantastiškai. Keldavo didelių problemų varžovų kūrėjams.

DM Javi Martinez Athletic

Žaidė ten kur reikėjo - tiek gynybos širdyje, tiek aikštės centre ir visur buvo genialiai geras. Neabejotinai nusipelnė didesnių klubų dėmesio.

LW Munian Athletic

Vienas iš komandos lyderių būdavo nuolatinė grėsme visiems varžovams. Sužaidė nemažai įsimintinų mačų ir buvo vienas rezultatyvesnių klube.

AMC Diego Atletico (foto)

Pagaliau rado klubą, kuriame gali atsiskleisti ir trenerį, kuris sugebėtų rasti lyderio vaidmenį savo schemose. Po tokio sezono turėjo gerokai pasikelti savo vertę rinkoje.

RW Adrian Atletico

Kad Falcao bus įvarčių mašina, tą buvo galima prognozuoti. Kad iš Deportivo atėjęs jaunas wingeris sudarys jam konkurenciją kovojant dėl rezultatyviausio komandos žaidėjo vardo, itin netikėta.

CF Falcao Atletico

Antrą sezoną iš eilės buvo didžiausia Europos lygos žvaigždė. Vėl negailestingai mušė įvarčius, vėl buvo sunkiai sustabdomas. Nors ši komanda puikiai dirbo jam, bet jis vertas daugiau.

Treneris Verbeek AZ

Alkmaro komandos nei viename etape nebuvo galima vadinti favoritais. Bet krito Udinese ir Anderlecht. Jeigu ne tragiškos pirmos rungtynės su Valencia, galėjo keliauti labai toli.

Blogas Facebook’e

Tradicinis apžvalgėlių ciklas pasibaigus čempionatams. Pirmiausiai, apie Bundeslygą:

Simbolinė sudėtis:

GK Weidenfeller Borussia

Taip, Neuer gerino rekordus ir buvo labai geras, bet ne visą sezoną sužaidė taip, kaip tą sezono dalį, kai buvo monstras ir trumpam leido pamiršti Kahn. Weidenfeller buvo tas žmogus, kuris ne kartą gelbėjo savo komandą ir sužaidė puikų sezoną, deja, eilinį kartą, neatkreipė rinktinės trenerių dėmesio.

LB Lahm Bayern

Šį sezoną gal ir nebuvo toks svarbus faktorius puolime, kaip anksčiau, bet šį sezoną apskritai Bayern puolimu skųstis negali. Kas kita gynyba, o geresnio krašto gynėjo šį sezoną Bayern neturėjo. Žaidė tame krašte, kuriame reikėjo, lopė gynybos skyles, kartais blykstelėdavo aktyvumu puolime.

CB Hummels Borussia (foto)

Turbūt geriausias šio sezono lygos gynėjas. Žaidė taip, kaip ne visi TOP klasės CB sugeba savo brandos amžiuje, tad baisu, kas gali iš jo išaugti, jeigu ir toliau taip tobulės.

CB Badsturber Bayern

Dar viena priežastis, kodėl nepaisant neįspūdingos gynybos Bayern išlaikė intrigą kovoje dėl titulo. Neturėjo lygiaverčio partnerio gynybos širdyje, tad darbo kliūdavo sočiai.

RB Piszczek Borussia

Vienas labiausiai patobulėjusių lygos gynėjų. Kaip gynėjas, mušė visai nemažai įvarčių, susitvarkydavo su savo užduotimis gynyboje ir padėdavo atakuojantiems žaidėjams.

DM Kehl Borussia

Komandos veteranas vėl sužaidė puikų sezoną ir daug prisidėjo prie komandos sėkmės. Buvo fantastiškas griovėjas ir sugebėjo išlaikyti gerą formą praktiškai visą sezoną.

DM Gundogan Borussia

Nors ne visada žaisdavo nuo rungtynių pradžios, bet gana netikėtai sugebėjo tapti rimtu veiksniu komandos sėkmei. Kaip atraminis saugas, gana daug nuveikdavo ir puolime. Nors Bender žaidė daugiau, man žymiai geresnį įspūdį paliko Gundogan. Kadangi Schweinsteiger sezoną sugadino traumos, todėl avansu įtraukiau jį ir į šią komandą.

LW Ribery Bayern

Nors ir buvo situaciją, kada su Robben nepasidalindavo kamuolio, bet vien faktas, kad nebuvo kalbama apie jo išvykimą, kai apie Robben išvykimą kalbų buvo itin daug, rodo, kas šį sezoną buvo Bayern bosas. Pilnai atsigavo po skandalų ir kitų nesklandumų ir vėl ryškiai žibėjo.

AMC Kagawa Borussia

Nors paskutiniu metu gerokai atsipalaidavo, turbūt didelę įtaką padarė ir MU dėmesys, bet tai jo nuopelnų nesumažina. Sukūrė aibę progų komandos draugams, buvo rezultatyvus ir pats, atsiliko tik nuo Lewandowski savo komandoje. Tad sutarties su MU nusipelnė.

RW Blaszczykowski Borussia

Dar vienas žmogus, kurio žaidimas turėtų džiuginti Lenkijos rinktinės trenerius. Po neįspūdingo praėjusio sezono, šiemet reabilitavosi, būdavo aktyvus ir itin naudingas komandai. Manau, kad šį sezoną jis buvo geresnis net už Robben.

CF Huntelaar Schalke

Užtemdė net Raul. Aišku, netapo genialiu technišku puolėju per vieną naktį, bet šį sezoną užteko ir ūgio, sugebėjimo atsidurti laiko ir vietoje, bei fizinės jėgos. Jeigu ne jis, turbūt Schalke būtų neiškovojusi medalių.

Treneris Favre Mgladbach

Su antruoju jo klubu Vokietijoje pagaliau užklupo šlovė. Turėjo būrį talentingų žaidėjų, daug su jais dirbo ir pasiekta Čempionų lyga. Nors klubo istorija įspūdinga, niekas to iš komandos tikrai nesitikėjo. Laukia dar didesnė intriga, kaip seksis grįžti į tarptautinę areną be kelių išvyksiančių lyderių.

Šaunuoliai: Mgladbach

Nevykėliai: Hamburg. Neteko RvN, tačiau jis nebuvo itin galingas ginklas pernai. Ir Elios, bet taip ne po įspūdingo sezono, bei dar kelių buvusių lyderių. Sudėtį pastiprino jauni žaidėjai, dauguma tikrai alkani žaidybinio laiko ir turėję noro pasirodyti. Bet nei jaunųjų iš Chelsea įsigytų žaidėjų entuziazmas, nei veteranų pastangos negelbėjo. Tik sezono viduryje pristabdytas kritimas ir gana gėdinga 15 vieta.

Blogas Facebook’e

Nors dar iki finalo laiko nemažai, nemanau, kad kas nors pasikeis, tad pasidalinsiu savo mintimis, juo labiau, kad planuoju pradėti ciklą skirtą pagrindinių futbolo lygų sezono apžvalgoms. Taigi:

Bayern - Chelsea

Finalas aišku, gana netikėtas. Bayern (foto - Heynckes) panašu, kad šiame labai banguotame sezono vėl pataikė ant geros bangos - solidi pergalių serija, išmestas Real, ankstokai neliko intrigos Bundeslygoje, tad komandos lyderiai turėtų būti pakankamai pailsėję ir pasiruošę finalams - ČL ir Vokietijos taurės. Aišku, kad du finalai per 8 dienas nėra itin lengvas reikalas, bet komanda tikrai nepervargus. Chelsea liko tik nieko abiems klubams nelemiančios rungtynės su Blackburn, tad irgi laiko lyderių atsistatymui bus. Aišku, abu treneriai turės sukti galvas dėl žaidėjų pasirinkimo, ypač gynyboje, nes suspenduotų žaidėjų gausu. Tai gali tapti silpna Bayern vieta, nes jų gynyba ir taip nėra gera, bet kita vertus, tai, kaip Chelsea šią savaitę žaidę prieš Liverpool gynyboje, tiesiog tragiška, o nuostoliai irgi nemenki. Svarbus faktorius bus tai, kad rungtynės vyks Miunchene, kur sirgaliai niekada nemiega, o Bayern turi problemų retai. Chelsea paradoksaliai į finalus patenka tada, kai sezono viduryje išvaro garsų portugalą ir atrodytų tarsi nustoja daug tikėtis iš komandos. Dabartinis Chelsea turi nemažai problemų, bet tai nesutrukdė patekti į finalą. Di Matteo komandos formą ir motyvaciją pakėlė labai greitai ir net iškovojo trofėjų, bet paskutiniai mūšiai EPL rodo, kad ta magija po truputį senka. Galbūt prieš mėnesį Chelsea būtų turėjęs gerų galimybių laimėti, dabar viskas atrodo kitaip. Net jeigu Bayern gynyba bus tokia beviltiška, kaip kartais būdavo lemiamo pusfinalio prieš Real pirmame kėlinyje, dabartinis Bayern pajėgus įmušti tiek, kiek reikia, o dar turint omenyje, kad Chelsea truks Terry ir kitų svarbių žaidėjų, greičiausiai po finalo pergalės bokalus kels Miunchenas.

Blogas Facebook’e

UEFA Europos lyga deja jau baigiasi ir vienas klubas turės puikią progą papildyti savo trofėjų lentyną. Mano nuomonė tokia:

Athletic - Atletico

Komandų situacija trofėjine prasme skiriasi - Atletico laimėjo šį turnyrą prieš du metus, o baskų titulų badas jau ilgokas. Aišku, Bielsos atėjimas ir sėkmingas darbas įkvepia daug vilčių, kad tokia situacija ilgai nesitęs. Deja, turbūt dar reikės laukti kitų metų. Niekas negali ginčytis, kad Bielsa yra gana genialus taktikas, kuris moka priversti žaidėjus žaisti taip geria, kaip kartais jie turbūt neįsivaizduoja galintys. Simeone kaip taktikas silpnesnis, bet fantastiškas motyvatorius ir psichologas. Athletic jau gerą laiko atkarpą rodo, kad šis turnyras jiems itin svarbus ir lyderiai Primeroje neretai ilsisi. Todėl paskutinai rezultatai ne tik kuklūs, bet ir pastebimai išsiderino žaidimas. Aišku, galima tikėtis, kad Bielsa vėl pateiks siurprizų, bet situacija tokia, kad Atletico į lemiamą sezono dalį žengia puikios formos. Simeones (foto) strategija nepaleisti Primeros vien dėl šanso Europoje puikiai veikia - ne tik išsaugoti šansai grįžti į ČL, bet ir pasiekta puiki forma. Gali būti, kad sezono finišas bus įspūdingas - 4 vieta ir trofėjus. Bet kokiu atveju, Simeone padarė didelį darbą, tad galbūt jau trečiadienį pamatysime ir jo vaisius.

Blogas Facebook’e

Įspūdžiai iš paskutinių Napoli mačų tokie:

GERAI:

1. Pandev.

Nesu jo taip įsimylėjęs, kaip vienas liūdnai pagarsėjęs komentatorius, tuo labiau, jis dar pliktelėjęs ir kas dar blogiau, makedonas, bet nesižavėti Pandev žaidimu yra ganėtinai sudėtinga. Aišku, Napoli kūrybiškumo pritrūksta retai, bet tai, kaip jis tvarkė varžovų gynėjus ir kūrė progas, buvo įspūdinga. Du rezultatyvūs perdavimai ir iš esmės išprovokuotas baudinys, be viso to Napoli nebūtų taip priartėję prie medalių.

2. Cavani. Per paskutinius mačus buvo gerokai egoistiškesnis negu paprastai, bet kam tai turėtų rūpėti, jeigu Cavani ir toliau muša įvarčius ir yra aktyvus. Nors nėra toks monstras, kaip buvo prieš mėnesį kitą formos pike, bet žaidžia taip, kad gynėjams galvos skausmo yra.

3. Hamsik. Nors apskritai šį sezoną yra Cavani ir Lavezzi šešėlyje, bet paskutiniu metu vėl įgavo gerą formą. Nors Roma su juo iš esmės susitvarkė, bet vis tiek jis atliko rezultatyvų perdavimą, o prieš Palermo buvo pagrindinis skrajojančio makedono talkininkas kuriant progas. Ir aišku, pats įmušė gražų įvartį.

4. Zuniga. Savo krašte tradiciškai kėlė vėją ir tradiciškai, nors Napoli gynyba ir paprastai gana apgailėtina, bet Zuniga papluša ir ten. O svarbiausia, ką jis nuveikė, tai įspūdingas įvartis į Romos vartus.

5. Veidas. Kas žavi visą šį sezoną - tai, kad Napoli turi savo veidą. Įsijungi stebėti rungtynes ir žinai ko tikėtis. Aišku, kartais varžovai priverčia žaisti gerokai prasčiau, bet sprendimai ir taktika lieka klasikiniai. O tas komandos veidas patrauklus, kaip ir kitų šio sezono atradimų - Athletic, Montpellier ar iš pelenų atgimusio Arsenal. Akivaizdu, kad nuo Maradonos laikų tai stilingiausia Napoli komanda.

BLOGAI:

1. Aronica. Napoli žaidėjų ištekliai yra riboti ir tai kartais pasijaučia. Prieš Romą Aronica dar sužaidė pakenčiamai, bet prieš Palermo jau net Budraičiui akis rėžė galybė klaidų.

2. Lavezzi. Monstras snūduriuoja ir su geraširdiška šypsenėle mačus pradeda ant suolo. Kai kameros jį parodo, būna panašu, kad laido juokelius. Tada lengvai pabėgioja ir antro kėlinio viduryje eina į aikštę, kad išderintų komandos žaidimą. Toks scenarijus gali atmušti Inter ir Chelsea dėmesį dar labiau, negu, kaip užkulsiuose kalbama, Neapolio mafijos malonūs prašymai pasilikti.

3. Inler. Akivaizdu, kad tai, kaip Napoli paprastai vengia kamuolį ilgai laikyti aikštės viduryje, parodo, kad saugų linija yra gana silpna grandis. Tragiško pirmo kėlinio prieš Romą pagrindinė priežastis buvo gana beviltiškos Inler pastangos kaip nors užmegzti rimtesnę kovą dėl aikštės vidurio kontrolės.

4. Dzemaili. Dar vienas žmogelis, kuris buvo itin blankus prieš Romą ir su savo užduotimis nesusitvarkė. Aišku, reabiluotis po pertraukos sutrukdė ir trauma.

5. Standartai. Dviguba problema: nesugebėjimas rimtai jnuo jų gintis ir nesugebėjimas jų realizuoti. Aišku, kad Fernandez gana gerai daro ir vieną ir kitą, bet kolegų paramos tokiose situacijose trūksta.

Blogas Facebook’e

Pagaliau atsirado laiko parašyti apie šias rungtynes. Įspūdžiai tokie:

1. CR.

Padarė viską, kad rungtynės baigtųsi po 90 minučių, buvo aktyvus ir Bayern gynyba prieš jį buvo žymiai prastesnė negu pirmame mače. Per pratęsimą atrodė jau blankiau, bet visos komandos kontekste sužaidė irgi neprastai. Na, o 11 metrų baudinio geriau būtų nemušęs…

2. Ozil. Atliko rezultatyvų perdavimą CR ir pratęsė tradiciją nuo Werder laikų sėkmingai sužaisti su Real. Kėlė daug problemų Bayern gynybai, buvo itin kūrybingas. Jo pakeitimas į Kaka nepasiteisino visiškai.

3. Di Maria. Vien todėl, kad sezono pradžioje buvo monstras, jis vis dar traukiamas į Real starto sudėtį tokiuose svarbiuose mačuose. Visgi, šį kartą tai dar nebuvo itin prastas pasirodymas, nes jeigu ne jo aktyvumas pačioje rungtynių pradžioje, 11 metrų baudinio nebūtų. Deja, po to buvo itin blankus.

4. Neuer. Bayern rungtynes pralaimėjo, nes neišnaudojo progų, tačiau rungtynių pradžioje nevalingai ateidavo mintys, kad Bayern taip toli nuėjo per nesusipratimą. Boateng ir Badsturber pirmoje rungtynių dalyje atrodė beviltiškai ir jeigu ne Neuer pastangos, antras kėlinys galėjo būti tik formalumas. Na, o per baudinių seriją galutinai įrodė, kad Čech nebūtinai yra geriausias šio sezono ČL vartininkas.

5. Mourinho. Kas prieš tai matėte jį klūpintį? Jeigu Barca būtų patekus į finalą, manau, kad tarp jos sirgalių tai būtų sig’as Nr. 1 visuose forumuose.

Blogas Facebook’e

Praėjo dar vienas mėnuo ir atėjo laikas suskaičiuoti priešpaskutinį reitingą šiemet. Vėlgi, situacija ganėtinai stabili, bet yra ir įdomių pakitimų.

EPL klubų TOP 20 padaugėjo – Newcastle vėl čia. Jeigu ne rungtynės su Wigan, būtų ir gana aukštai. Mančesterio klubai, kaip ir turnyrinėje lentelėje, susikeitė pozicijomis. Chelsea gana rimtai palypėjo į viršų, o didieji priešai Arsenal ir Spurs krito šiek tiek žemiau.

Ispanijos klubų situacija stabili – didieji (foto - CR) pirmų pozicijų neužleidžia, Valencia šiaip ne taip išliko 20-uke.

Makaronai turi praradimą – Lazio darė nesąmones ir gydėsi traumos, todėl išbildėjo žemyn. Iš išlikusiųjų, tik Juventus kilo į viršų, o visi kiti krito, Napoli netgi gana ženkliai.

Iš Bundeslygos klubų tik Borussia ir Bayern migravo – Borussia pakilo į šešetuką, o Bayern poziciją prarado.

Ligue 1 visi dvidešimtuko klubai kilo į viršų, o geriausiai sekasi lyderiams Montpellier.

Šaunuoliai

Real Sociedad

Per mėnesį nepralaimėjo – 2 pergalės ir 4 lygiosios. Gal būtų ir ne taip įspūdinga, bet lygiosios iškovotos prieš tuos, kuriems be proto reikia taškų, kad išliktų (Villarreal) arba prieš klubus, kurie dar turi (turėjo) vilčių užsikabinti už ČL (Espanyol, Malaga). O ir pergalės įspūdingos – sutriuškinti Rayo ir Racing. Per šį mėnesį Sociedad puolimą sumušė daugiau nei ketvirtadalį viso sezono įvarčių. +3 Primeroje ir +20 reitinge.

Nevykėliai

Werder

Prieš mėnesį Werder dar turėjo šiokių tokių vilčių pakliūti į ČL. Per balandį žlugo viskas. Atėjus lemiamam kovų etapui, pavyko iškovoti du taškelius prieš mėnesį. Nepavyko įveikti net beviltiško Koln. O prieš rimtesnius varžovus (Stuttgart, Wolfsburg ir Bayern) patirti trys pralaimėjimai paeiliui. Dabar situacija tokia, kad šansų turėti europinį sezoną jau nebedaug. -2 lygoje ir -18 reitinge.

Reitingas:

1. (1) Real Madrid 224,2 tšk.
2. (2) Barcelona 212,9 tšk.
3. (4) Manchester City 210 tšk.
4. (3) Manchester United 194 tšk.
5. (6) Juventus 161,4 tšk.
6. (8) Borussia 147,2 tšk.
7. (5) AC Milan 146 tšk.
8. (7) Bayern 137,4 tšk.
9. (13) Chelsea 120,3 tšk.
10. (9) Arsenal 120 tšk.
11. (12) Montpellier 114,3 tšk.
12. (10) Tottenham Hotspur 113,1 tšk.
13. (14) PSG 110,1 tšk.
14. (16) Lille 109 tšk.
15. (15) Schalke 102,5 tšk.
16. (11) Napoli 99,2 tšk.
17. (17) Mg‘ladbach 95,9 tšk.
18. (24) Newcastle 96,4 tšk.
19. (18) Udinese 85,3 tšk.
20. (19) Valencia 93,8 tšk.

…

29. (20) Lazio 69,5 tšk.

…

55. (75) Real Socidad 44 tšk.

…

66. (48) Werder 35 tšk.

Blogas Facebook’e

Įspūdžiai iš paskutinių dvejų rungtynių. Ilgai tylėjau, nes apskritai po tokių rungtynių sunku ką ir besakyti.

Gerai:

1. Xavi.

Aišku, kad vienas Xavi negalėjo išspręsti visų rungtynių baigties, bet jis savo darbą atliko nepriekaištingai, tik to darbo vaisių puolėjai išnaudoti nesugebėjo. Negalint pralaužti gynybos, dar daugiau darbo kliuvo saugams, to pasekoje Xavi turėjo didžiulį krūvio ir dėl traumos La Ligos sezonas jam jau baigtas.

2. Thiago. Nors ir grynas barsukas, bet Thaigo išsiskiria nestandartiniu mąstymu aikštėje. El Clasico sužaidė gana sėkmingai, nors ir nelabai drąsiai. Jo atsiradimas aikštėje vietoje Cesc itin prašėsi antradienį, bet Pepas nusprendė kitaip. Netradicinių sprendimų Barcai labiausiai ir trūko, kaip ir greičio atakose. Thiago turi ir tą, ir tą.

3. Iniesta. Sužaidė pagal galimybių ribas, kai nesiseka komandai, juk niekas neatrodo įspūdingai. Buvo aktyvus, dažnai bandė ką nors sukurti, bet deja, dažnai ir nesėkmingai.

4. Cuenca. Laimėjo neakivaizdinę kovą su Tello. Kinkų per daug nedrebino. Aišku, išliko toks pats ribotas, bet jeigu Barcai reikia tokio profilio žaidėjo, neverta ieškoti kito.

5. Sirgaliai. Jie komandą palaikė ir nenusisuko. Tai svarbiausia.

BLOGAI:

1. Alexis. Geriau Barca būtų pirkusi Rossi, tas būtų sėdėjęs ant suolo ir netrukdęs žaisti. Alexis atostogavo ir netyčia įmušė.

2. Messi. Nedaug trūko iki muštynių su Lampard. Perdegė, nors tai jam būdinga itin retai.

3. Alves. Dingo kosminis greitis ir pasitikėjimas savo jėgomis, ypač jei tekdavo prisiminti, kad yra gynėjas.

4. Adriano. Pasiilgau Maxwell. Panašioje situacijoje prieš du metus, jis žaisdavo starte ir net atliko rezultatyvų perdavimą mače su Inter. O čia nulinis komandos smukdytojas.

5. Guardiola. Per daug pasitikėjo tuo, kas nesuveikė - tradiciniu Barcos žaidimo stiliumi ir tradicine strategija. Po rungtynių kilo eretiška mintis, kad galbūt jis truputį išsisėmė. Visgi, tikrai neapsidžiaugiau, kai šįryt paaiškėjo, kad jis labai rimtai nusiteikęs išeiti. Anyway, legendinė Barca jau žlugo. Prasideda nauja era, tikiuosi, kad su El Loco, nes tik Bielsa kol kas panašu, kad gali pajėgti taip pat sėkmingai propaguoti titulus nešusį žaidimą ir dar įvesti savų patobulinimų.

Blogas Facebook’e

Blogo draugų straipsnis

Siūlome Jums pasiskaityti karšto “Juventus” sirgaliaus Domanto Dromanto straipsnį apie “Juvę”, Turiną, Italiją ir šį tą daugiau…

***

Turinas

Turinas. Ar jums ką nors sako šis žodis? Dažnas, išgirdęs, kiek sutrinka. Ir ne todėl, kad mes, apart Palangos pajūrio, toliau nematom,  o todėl, kad Turinas - mažai žinomas, jame nedaug įvykių, miestas paminimas nebent Marijos radijo bangomis. Šis didmiestis įsikūręs greta Alpių, tarsi persmeigtas savąja dominante – nacionaliniu kino muziejumi. Retam mūsų kraštiečiui tenka čia pravažiuoti ar apsilankyti.

Kokias asociacijas Pjemonto sostinė sukelia lietuviams?..

Visų nepopuliariausių Lietuvos sporto šakų atstovai ir mėgėjai prisimena dienas, kai buvo prilipę prie televizoriaus ekranų stebėdami žiemos Olimpines žaidynes. „Lietryčio“ fanams asocijuojasi su „Chimki“ milijonierių paguldymu ant menčių ir Europos taurės parsivežimu iš Šiaurės Italijos. Miesto, kuris nėra turėjęs garsesnio ir, ko gero, geresnio krepšinio klubo už Šiaulių „Šiaulius“. Likusi Marijos žemės atstovų dalis, išgirdę miesto pavadinimą, sunkiai nurodytų Europos dalį, kurioje gali būti tas milijoninis būrelis žmonių, save vadinančių turiniečiais. Mūsų žinios čia ir pasiekia kritinę ribą.

Skaitantys šį puslapį ir mano rašliavą sakys, ką jis čia skiedžia, visi mes žinom Turiną. Tai juk „Juventus“ , „Delle Alpi“, Del Piero!

Anaiptol, tai kažkas daugiau ir didingiau

Taip, ryškus Turino akcentas yra sportas. Mieste vingiuojančios Po ir Dora Riparia upės išpopuliarino Duonėlos sporto šaką. 1892m. Turine buvo įkurta Tarptautinė irklavimo federacija (FISA). 1980 m. miesto tinklinio komanda laimėjo Europos tinklinio taurę. Ar tai yra viskas, ką milijoninis miestas sugebėjo pasiekti per ilgus metus!? Sutikite su manim, graudu! Todėl miesto valdžia jau gerą dekadą siekia Turiną paversti sportuojančiu miestu, nes paskutinį šimtmetį tai daro tik „senoji senjora“. Reikėjo naujo impulso, inovatyvaus sprendimo. Ką gi, atsigręžta į miestą juosiančią gyvąją užuovėją nuo Europos – Alpes. Surengtos Olimpinės žaidynės. Turino vardas 2006 m. skambėjo garsiai. Pavyko!  Mums skausmingos sporto šakos atstovai, Povilas Vanagas Ir Margarita Drobiazko, tąkart užlipo ant 7-ojo apdovanojimų pakylos laiptelio. Aukščiausia vieta puikavosi tautietis „rusas“ Darius Kasparaitis, sumaišęs lėktuvus ir išskridęs su Rusijos ledo ritulio komanda.

Tačiau grįžkime prie „Juventus“. Būtent ši komanda įskiepijo Turino vardą pasauliui: ir devynmečiui Lietuvoje, kuris su tėčiu triskart yra matęs futbolą, ir Lietuvos kiemuose lakstančiam nupiepusiam vaikigaliui, dėvinčiam  8 metų senumo „Bianconeri“ marškinėlius, ir žmogui, kuris sako, kad palaiko ne „Barcelona“, ne Madrido „Real“, ne „Man Utd“, o būtent Turino „Juventus“! Čia ir slypi Turino magija…

Turinas yra kultūros ir pramonės židinys, bet visų pirma tai gyvas miestas

Futbolas Italijoje - daugiau nei žaidimas. Jau antradienį prasideda laidos, keičiančios viena kitą. Tikslas – savaitgalio rungtynės! Kostiumuoti vyrai šalia cypsinčių blondinių aptarinėja temas nuo tinkamiausio Buffon‘o peršalimo gydymo būdo iki Chiellini prosenelio mėgstamiausių varžybų. Po pirmųjų laidos kadrų vyrai diskutuoja jau pašokę pakeltais balsais, veidai ir švarkai jau ganėtinai sudrėkę. Tai tęsiasi kasdien iki išnaktų, kol ateina didžioji diena. Rungtynių diena. Čia yra tikroji aistra futbolui!

O kokia gi ta turiniška realybė? Geriausiai miestą apibūdina savaitgalis, juk tada miestas atgyja ir parodo savo tikrąjį veidą. Šeštadienis, ir laikui, kaip ir žmogui, norisi šiek tiek pailsėti. Tačiau čia ne prorusiškų pažiūrų sostinė – savaitgaliais čia privaloma išeiti pasižmonėti tikrąja šio žodžio prasme. Pagrindinėse gatvėse žmonių tiek daug, jog jautiesi besimaudantis žmogsriubėje. Visokių įmantrybių toj Italijoj pasitaiko. O kur nuolatinis itališkas „sciopero“!.. Streikuoja, kas netingi: moksleiviai, studentai su dėstytojais, viešojo transporto darbuotojai… Netgi metro be vairuotojų Turine streikuoja. Italijoje tenka bėgti nuo 16-mečių armijos, skanduojančios šūkius, dažnai pagražinamus skambiu „vafanculo“ dėdei Berluskoniui (fuck you mūsiškai). Pasitaiko ir kultūringesnių „sciopero“ apraiškų, kuomet studentų palaikymo vardant surengiamas nemokamas orkestro ir choro koncertas operos teatre.

Ką gi, italai taip gyvena. Turinas - gražus miestas, turintis savyje jaukumo, kaip Vilnius. Nuostabus parkas su šokančiais fontanais kalnų papėdėje, via Roma, maloniai priimanti į savo portikų ir prabangos glėbį. O italams to reikia kaip oro! Kokia bobulytė, įsispraudusi į gerokai panešiotas kelnes, apsiavusi nutrintus sportbačius vis tiek išdidžiais spaudžia rankoj Louis Vuiton rankinę ir žiūri į pasaulį pro Prada akinius. Turbūt šviesesnis gyvenimas, ryškesnės spalvos ir spalvingesnė kasdienybė pro juos matosi. Kas ten žino? Brand‘as yra brand‘as ir koks skirtumas, kaip jis dera su tavo esybe. Toliau via Garibaldi, pėsčiujų su storom piniginėm rojus, čia ir Grom ledainė. Pro šalį prašvilpia motoroleris, iš paskos nurieda šiek tiek cypaujantis parūdijęs dviratis. Gatvės spinduliuoja istorija ir nūdienos bruzgesiu, išdidžiomis sienomis srūva šimtametis tikėjimas miestu. Ten piazza Castello, karališkoji aikštė, kurios Savojos šeimyna savo architektų užsiprašė dar nebūdami karaliais, čia piazza San Carlo, miesto nakty žavinti spalvotais žibintais ir ispaniškų meilės dainų ilgesiu.

Miestas turi daug veidų. Fiat, Ferrari, Iveco, Maserati, Alfa Romeo, Lancia - solidžiai skamba? O taip! Visi šie automobilių gamintojai slypi po FIAT įmonių grupės vardu. “Italijos automobilių gamintojas Turine” (it. Fabbrica Italiana Automobili Torino) įkurta 1899 m. grupės investuotojų. Savo ryžtingumu bei strateginiu mąstymu pasižymėjo ir pripažinimą užsitarnavo Direktorių tarybos narys Giovanni Agnelli. 1902 metais jis tapo įmonės Vykdančiuoju direktoriumi. Taip pat Turine gaminami odos ir gumos gaminiai, apranga. Prekės tiekiamos garsiausiems Italijos mados namams.

Turine, Karališkųjų rūmų koplyčioje yra saugoma pagrindinė krikščionybės relikvija – Turino drobulė. Tūlam lietuviui, save vadinančiam krikščioniu, tai veikiausiai pirmąkart girdimas pavadinimas. Ji laikoma Jėzaus Kristaus įkape, į kurią ne kartą buvo kėsintasi. Dar keletas faktų katalikui, žinančiam tik trumpiausią kelią iki artimiausios bažnyčios ir lyg prievolę tai kartojančiam sočiausių švenčių metuose proga: Turino drobulė (it. Sindone di Torino) – 4,36 m ilgio ir 1,10 m pločio lininis audeklas, kuriame matomi neryškūs rusvi žmogaus kontūrai iš priekio ir iš nugaros.

Gerai nebeinkškite ir grįžkime prie stalų. Maisto kultas veikiausiai antroji italų aistra po futbolo. Kiekvienas pabendravęs su čiabuviu privalo išgirsti ir praeiti paskaitų ciklą „spagečiai su pomidorų tyre“. Italai visi toookie kulinarai ir jų gaminama pasta (vakarietiška makaronų rūšis) yra paaaati nuostabiausia pasaulyje. Makaronus gaminti, brol, čia tau ne bulves cepelinams nuskusti. Let it be, lai pasidžiaugia, lai pasididžiuoja, lai pabūna tikrais italais.

Atgimimas

Iš visos šios edukacinės pamokos visiems besikankinusiems veikiausiai išliko tik vienas žodis „La vecchia signora“ .Taip, imkite nutriušusį žodyną arba tingiai suveskite į Google, vis prasmingesnis laikas už refresh paspaudimą Facebook‘e. „Bianconeri“  yra didžiausias paminklas Turine (žinoma, tiems kas serga juodai balta liga). Nauji namai – nauja pradžia! Rožiniai apdarai, atspindintys dabartinę Juventus emocinę ir fizinę būklę. Baugu, ar tai nėra tik iliuzija, Seria A viršūnė ir vis ryškiau šviečianti Coppa Italia? Ne, tai dabartinis Turinas - be skambių vardų, tačiau degančiomis akimis…

Forza Juve!